gailėjimas — dkt. Ámžinas savę̃s gailėjimas žmõgui nepàdeda … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgailėjimas — sm. (1) Slm pasigailėjimas: Tokie žmonės yra labai vargingi ir apgailėjimo verti prš. gailėjimas; apgailėjimas; nugailėjimas; pasigailėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
atsveikinimas — 1 atsveikinimas sm. (1) → 1 atsveikinti: 1. LL120. 2. Sut Kokis atsveikinimas, koksai gailėjimas bu[v]o visų jos pažįstamųjų DP494. | refl. H153, Sut, N, KI24, M, LL176, Š, Rtr: Atsisveikinimas su kuo KŽ. Atsisveikinimo diena NdŽ. Graudus buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
gaila — 1 gaila sf. gailesys, gailėjimas: Gaila mane didi ima Rm … Dictionary of the Lithuanian Language
gailestis — 1 gaĩlestis sf. (1), gailestis (1) 1. gailėjimas, pasigailėjimas: Menka jos gaĩlestis buvo Mrk. O kokia gaĩlestis buvo, kai neberado pinigų! Kp. Man paėmė lygiai kokia gailestis Trgn. Iš gailesties širdelę susopo Ds. Iš didelės gailesties, kad … Dictionary of the Lithuanian Language
gailėsena — sf. (1) gailėjimas, gailestis: Kas par gailėsena buvo – tą vieną teturėjo dukterį, i ta pati taukš nusimirė Plt … Dictionary of the Lithuanian Language
graudumas — graudùmas sm. (2), graũdumas (1) 1. → graudus 1: Apmaudas ir graudumas širdį jam draskė Žem. Mane apėmė graudumas rš. Jai iš graudùmo širdis sprogo Pc. Gailestis paeina nuo graudùmo širdies, nuo klausymo giesmių gailestingų J. Ėmė mane… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėgti — intr. 1. R45 išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą V.Mont. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai Grž. ^ Kad tu laukais išbėgtum (kad tu pasiustum)! J. ║ pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga Kp. ║ tr. greitai atlikti: Ji… … Dictionary of the Lithuanian Language
išspausti — K, Rtr, KŽ, DŽ1; L 1. tr. SD410, R42, MŽ57, N, M, Š spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą Žem. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai A.Vien. | refl. K, Š. 2. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaistijimas — sm. (1) → išvaistyti: Tatai, ką darote, ne tikrasis, bet pramanytas gailėjimas nuodėmių, kuris išeit ne ant išvaistijimo jūsų, bet ant didesnės gėdos DP198. vaistijimas; apvaistijimas; išvaistijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
